DARNA IR SVEIKATA
„Sveikata - brangiausias turtas". Šis posakis, nors ir netikslus, dabar jau nekelia niekam abejonių. Tiksliau skambėtų jog sveikatos nenupirksi už jokius pinigus ar turtus. Tai, ką galima uždirbti sveikatos sąskaita - niekada neatstos ir nekompensuos prarastos sveikatos.
Gaila, kad dauguma žmonių tai suvokia jau po laiko, kai tenka kapstytis iš užgriuvusių juos negalavimų ir grąžinti sveikatą dažnai jau būna neįmanoma.
Tada žmonės paprastai papuola į „sveikatos gražintojų" rankas. Pasirinkimas gan platus. Nuo, vadinamosios, tradicinės medicinos, kuriai dar tik apie 200 metų, iki „netradicinės", kuriai tiek pat amžiaus kaip ir pačiai žmonijai. Pastaroji pagrįsta žmogaus prigimties vienybe su gamtine aplinka, įgimtomis ir įgytomis savybėmis bei tradicijomis, visuotine gamtine Darna, tiesioginiu ir betarpišku ryšiu su Kūrėju.
Keistai atrodo, kai žmogus daugelį metų gydomas nepasveiksta, tačiau atsiranda koks nors patarėjas, kurio pagalba ar patarimai padeda anam atsistoti ant kojų ir grįžti i pilnaverti gyvenimą. Tas stebukladarys dažnai būna susijęs su medicina tiktai tiek, kiek pačiam teko ja naudotis. Jam pakanka to, kad turi įgimtą pajautą ir suvokia problemos esmę.
Liaudies išmintis sako, kad neišsprendžiamų problemų nėra, tik reikia kitokio požiūrio į jas.
Jei žmogus jau praranda viltį pagyti, jį dažnai pasigauna kokie nors „tikėjimai" ,kurių pasiūlymai grįsti tuo ,kad atidavęs jiems viską, ką dar turi - gali tikėtis geresnio pomirtinio gyvenimo.
Buvęs palėgėlis tada susimąsto: kuriems galams jis išleido daugybę pinigų ,besigydydamas pas „tradicininkus", „netradicininkus", įvairių sistemų bei kultūrų propaguotojus ir mokytojus, „stebukladarius", kurie „gydo" visus ir nuo visko. Bet retas kuris suvokia, kiek jie visi nualino jam organizmą ir sutrumpino likusi gyvenimą. Šį žmogų gali guosti nebent tai, kad jis savo sukurtą materialųjį perproduktą sumažino, išdalindamas jį kitiems, nors ir negaudamas už tai ko tikėjosi. Tai, lyg ir nesavanaudiškas poelgis. Kartu tai savotiškas priartėjimas prie gamtinės pusiausvyros tarp materialiojo ir dvasinio pradų (Darna), nes su ilgalaike įvairia patirtimi, vystėsi gebėjimas mąstyti ir suvokti.
Mano giliu įsitikinimu, stebuklų nebūna. Esmė čia glūdi suvokime. Tai, ką suvokiame - normalu, realu. Tai, ko nesiekia mūsų suvokimo ribos - stebuklai, nors ir realiai vykstantys.
Gamtos vyksmas pagristas Visatos dėsniais ir turi savo vietą, kryptį, tempą, eiliškumą bei kitus visuotinės tvarkos elementus. Sakome - Visata taip surėdyta - turi savo rėdą. To, beje, neneigia ir negali paneigti joks mokslas. Kiek žmogus gyvena darnoje su Gamta (t.y. Pagal Visatos dėsnius), tiek jis ir turi sveikatos. Galime sakyti - kokią sveikatą žmogus užgyveno, tokią ir turi. Jeigu jo netenkina esama sveikatos būklė jis privalo kažką keisti savo gyvenime. Kad galėtume kažką keisti savo gyvenime, būtina aiškiai suvokti šiandieninę savo būseną. Po to priežastis ir jų ryši su pasekmėmis. Tik tada galima pradėti kažką naujo veikti savo labui. Žmogus savo užgyventas negalias tiktai pats ir gali pašalinti. 0, kad ateitų tas suvokimas, kiekvienas savo valia renkasi „tradicininkus", „netradicininkus", įvairius „sistemininkus" ar „kultūrininkus" , būrėjus, „stebukladarius", „tikybininkus" bei kitus pagalbininkus.
Mūsų „tradicinės" medicinos pagalbininkų rezultatai, švelniai tariant, kuklūs. Todėl ir atsiranda terpė alternatyviai veiklai. „Tradicininkai" naudoja žmogaus prigimčiai nebūdingas chemines ir intervencines, organizmą prievartaujančias, priemones. Manoma, kad žmogų, kaip koki mechanizmą galima išimti iš jo aplinkos, suremontuoti detales ar mazgus ir vėl paleisti atgal. Deja, tas „mechanizmas" turi dvipusi ryšį per savo aplinką su visa Visata ir yra valdomas jos dėsnių. Jeigu juos pažeidei, tai ir atpildas neišvengiamas. Visų „netradicininkų" bendras neigiamas bruožas yra tas, kad jie naudoja svetimas mūsų prigimčiai metodikas, priemones, medžiagas, energijas, sistemas ir t.t. Efektą mažina ir tai, kad gyduoliai nedaro seansų mūsų kilčiai lemtingais vietinio laiko tarpsniais bei energijų dažniais. Daugumas jų naudojamų būdų yra svetimi mūsų prigimčiai ir tradicijoms. Juk negalime pagerinti, išvystyti, patobulinti savyje tokių pradų, kurių mūsų prigimtyje nėra. Tokiu atveju lieka veikti tiktai įtaigos ir saviįtaigos faktoriai, o rezultatai būna labiau įsivaizduojami, menami, o ne konkretūs, apčiuopiami.
Aš per savo paties karčią patirti jaunystėje, bei po to beveik trisdešimties metų gyduolio praktiką suvokiau, mano manymu, pagrindinius principus:
- Atėjūnus i mūsų teritoriją iš svetur neblogai veikia bendrieji
- Mišrius (mūsų ir kitos kilties)-tas pats, tik poveikis silpnesnis,
- Vietinės kilties grynuolius anos metodikos beveik neveikia, o
Taigi, kur išeitis žmogui, kuris liko nepatenkintas pagalbininkų rezultatais arba tam, kuris ieško ir tikisi rasti trumpesnį kelią su mažesniais praradimais?
Man patinka Kristaus posakis šia tema: „nemokša yra tas, kuris išgirdęs pranašystę, mano, kad tai būtinai įvyks ir to negalima pakeisti". Toliau Jis sakė: „Pirmiausiai susimąstykite už ką jums tai lemta. Po to aktyviai keiskite savo šią dieną ir pasikeis jūsų ateitis, o kartu ir pranašystės pasekmės". Taigi čia kaip tik iš „netradicininkų" srities. Jeigu mūsų netenkina pagalbininkų rezultatai, bandykime savo ateitį kurti patys. Tam, kaip jau minėjau, pradžiai pakaktų suvokti savo dabartį, priežastis ir jų ryši su pasekmėmis. Dar prisiminkime, kad Visatos ir Gamtos vyksmo pagrindas yra Darna. Viskas turi savo tvarką ir vyksta darniai. Gamtoje smulkmenų nėra. Čia viskas vienodai reikšminga. Gamtoje vyrauja Visatos Darnos dėsniai, kuriuos pagimdo, iš pašalies neįtakojama, priešybių tarpusavio sąveika. Ji užtikrina ir gyvybės tęstinumą. Žmogui, gyvenančiam darnoje su gamta, palengvėja išlikimas ,nes netenka nugalėti kliūčių. Toliau - reikėtų pašalinti priežastis, trukdančias savaiminiam organizmo atsistatymui.
Pagal austrų kilmės amerikiečio Vilchelmo Reicho atradimus, savaimini gijimą užtikrina reikiamo dažnio kompleksinės kosminės energijos ,mūsų protėvių vadintos Perkūnu, srautai. Tuo tarpu išlikimą užtikrina teritoriniai žemės energijos srautai. Žmogus tarsi įmontuotas abiejų priešingų polių, energetinių jėgų aplinkoje.
Belieka siekti, kad šie priešingi srautai būtų tarpusavio darnoje. Tada jie sukurs žmogaus išlikimui ir atsistatymui būdingas sąlygas. Žemės energijų srautai turi teritorines savybes. Visatos energijų srautai Įvairiose vietose taip pat turi skirtingą spektro dedamųjų santyki. Todėl Žemės rutulio paviršiuje vyrauja teritorinė energetika ir skirtingose teritorijose auga skirtinga augalija, gyvūnija bei žmonės
Kad optimizuoti savo gyvenamos aplinkos energetinį balansą jau prieš tūkstantmečius žmonės kūrė įvairius papildomus įrenginius. Kiekvienoje teritorijoje šie įrenginiai buvo saviti ir dažniausiai nepanašūs vieni į kitus. Vienur buvo statomos piramidės, kita nusėta dolmenais, trečia išmarginta specifiniais „ornamentais" plokštikalnėse ir t.t. Šie įrenginiai optimizuodavo bei sustiprindavo energetinę aplinką, būdingą būtent tos teritorijos gyvybei. Kartu tai būdavo tarsi energovibracinė teritorijos apsauga nuo atėjūnų ir įsibrovėlių. Jiems ši aplinka nebuvo palanki, nes jų teritorinė kiltis ir jai būdinga energetika kita.
Baltų žemėse mūsų protėviai darną ir teritorinę apsaugą kūrė akmenų, ąžuolų ir aukurų pagalba. Šie kompleksai vadinami Alkomis ir Romuvomis. Jos buvo išdėstytos visoje Baltų teritorijoje atitinkama tvarka ir sudarė vieningą, sustiprintą, mums būdingų energetinių dažnių foną. Slavų teritorijose tokį foną sudaro varpų gausmas (kolokolnij zvon) ir iki šiolei. Deja, Baltų teritorijos Darnos sistema beveik sunaikinta.
Matyt, ir šiuo metu vyraujantis, chaosas nėra atsitiktinis reiškinys. Kaip rodo istorija, mūsuose įvyksta tiktai reti ir trumpalaikiai darnos ir vienovės protrūkiai, kritiniai s valstybei momentais. Toliau vėl įsivyrauja destrukcija, kuri neabejotinai turi didžiulę įtaką mūsų sveikatai, gyvenimo kokybei bei trukmei.
Įdomu ar įmanoma, kad tarp piramidžių, pvz. Gizos slėnyje atsirastų baltiškasis alkas? Manau, kad jokių šansų nėra. Šitoks svetimos kultūros proveržis neįmanomas. Tuo tarpu mūsų „stebukladariai" ima ir sumontuoja kokia piramidę, rimtais veidais aiškindami, kad daro gerą darbą. Vieni joje agurkus bando auginti, kiti net žmones „gydyti" Dievo vardu. Man nesuvokiamas verslas, daromas rizikuojant daugelio žmonių sveikata.
Norėdami atkurti savyje Darną, o kartu ir sveikatą, kiekvienas savo namuose uždekime po aukurėlį, kuriame degtų ne chemine medžiaga, o tikras vaškas. Ir nebūtinai jis turi būti pašventintas. Pati gamtinė medžiaga turi šventumo pradą, nes ji sukurta paties Kūrėjo. Greta jo parneškime ir padėkime akmenėlį iš savo gimtų vietų. Jei turime ir savo kiemą - jau atsiranda galimybė suręsti aukurą bent iš kelių akmenų. Kūrenkite jame ne šiukšles o tik švarias, geras malkas (geriau ąžuolines). Tai ne šašlykų kepimo vieta o jūsų maža prigimtinė šventovė. Laisvą vakarinio atokvėpio valandėlę vietoje televizoriaus ar kompiuterio(mūsų didžiausių sveikatos priešų) pasėdėkime, prieš einant miegoti, bent keletą ar keliolika minučių prie aukuro ugnies. Pamąstykime ir pagirkime save už praėjusios dienos gerus darbus. Rytojaus darbų neplanuokime ir neanalizuokime. Tam skirtas rytojaus rytas. Kad rytojaus reikalai spręstųsi gerai, turime nueiti miegoti nusiraminę ir gerai išsimiegoti. Jei turime savo sodą, sodybą ar kt. gamtos kampeli, žymiai naudingiau jame ne bulves auginti, o įsirengti ramybės ir atsipalaidavimo kampelį
Būkime gamtoje ne su alaus buteliu rankoje, o su tyro vandens ąsočiu. Jau po kelinto tokios praktikos karto pajausime malonumą ir naudą. Kada galite vakarais, prieš miegą pavaikščiokite basi žeme, pasėdėkite ant akmens, paklajokite akimis ir mintimis po žvaigždėtą Dangų. Nereikės jokių migdomųjų vaistų. Jei turite kur, ryte atsikėlę išsimaudykite (pasivoliokite) rasotoje žolėje. Gerai išsimiegojus, tos gaivos užteks visai dienai. Jei turite upelį ar vandens telkinį, kartas nuo karto išsimaudykite arba bent pabraidykite jame. Dings visos nervinės įtampos. Kaip galima dažniau būkite gamtoje. Atraskite miške „savo medi" ir dažnai bendraukite su juo-jis gali jums padėti rasti atsakymus i kai kuriuos klausimus. Kontaktai su gamta ir pagalba jai šiuolaikiniam technokratiškam žmogui yra vienintelis ir trumpiausias kelias į išlikimą bei sveikatą.
Tiktai atstatę savyje ir savo aplinkoje gamtinę darną, galime tikėtis sveikatos, sėkmės versle, darbe, šeimos gyvenime. Savo investicijas skirkime ne gamtos pertvarkymui ir „pagerinimui" ,o jos natūralių procesų palaikymu.
Jeigu jus sudomino tai apie ką kalbėjau ir kilo noras pasidalinti mintimis, kviečiu atvykti į mano sukurtą darnos kampeli gamtos glėbyje. Čia galėsite pasinaudoti tuo, kas jau suskurta, gauti patarimų jus dominančiais klausimais.
Taip pat kviečiu mokslininkus ir mėgėjus, tiriančius Visatos ir žemės energijas bei mūsų protėvių kultūrą. Tyrinėjimų bazė didele dalimi jau sukurta. Kviečiu bendrai kūrybai.
Prieš atvykstant man rašykite į el. paštą zemaitiioszynys@gmail.com arba skambinkite tel. 8 680 74288.
Kęstutis Juškys
Baltu kultūros tyrinėtojas
Žemaitijos žynys
